Varžtai gipskartoniui tvirtinti  

(30040 lankytojai)

Pasižvalgius po parduotuvių lentynas akys gali apraibti nuo varžtų įvairovės - pačios įvairiausios formos, dydžiai, spalvos, skiriasi galvutės, sriegiai. Natūralu, kad dažnai kyla klausimas, kam jų tiek daug ir kada, kurį reikia naudoti. Šiame straipsnyje "Omax Inc." įmonei atstovaujanti UAB "Omax Baltic" (didmeninė ir mažmeninė prekyba Lietuvoje ir ES šalyse) apžvelgia gipskartonio ir gipskartonio profilių tvirtinimui skirtų varžtų naudojimą.

Kokybė. Dauguma jau suprato, kad gero daikto pigiai nenusipirksi. Jeigu elektrinio grąžto, dviračio ar kokio kito daikto kaina yra daug mažesnė už analogiškų prekių, vadinasi, jis greitai sulūš. Tačiau pirkdami varžtus žmonės dažnai dar šios taisyklės netaiko. Atrodo, apie kokią kokybę turėtume kalbėti, jei tai viso labo metalo gabalas. Na, nebent metalas bus minkštesnis, tačiau juk vis tiek įsisuks. Iš tikrųjų taip nėra ir, pasak UAB "OMAX Baltic" pardavimų vadovo Audriaus Morkūno, čia galioja ta pati taisyklė - godus moka du kartus. Perkant pigius varžtus, nemažai jų tenka išmesti dėl prasisukusių galvučių, lūžimo, kitų priežasčių, todėl pirkdami brangesnius, bet gerus varžtus realiai sumokame tiek pat, o gal net mažiau nei už nekokybišką produktą. Ir, žinoma, nervų sutaupome. Dėl to, pasak A. Morkūno, didelių statybų vadovams ir rangovams reikėtų labai gerai pagalvoti, ar verta taupyti perkant pigesnius ir prastesnius produktus. Jeigu taupus namų meistras dar bando kaip nors įsukti prastą varžtą, statybininkai juos paprasčiausiai išmeta, todėl nemaža dalis pirkinio iškeliauja į šiukšlyną.

Pateikiame keletą pavyzdžių, kuo skiriasi geras ir blogas varžtas ir ką prarasime, pirkdami prastą.

Metalas. Paprastai gaminant prastus varžtus taupoma metalo ir gamybos proceso sąskaita - varžtas esti kiek siauresnis, aštresnis, nei reikia, ir iš minkštesnio metalo lydinio. Nepakankamai užgrūdintas varžtas yra minkštas, pernelyg užgrūdintas tampa trapus. Palyginti svorio skirtumą galima net laikant varžtus rankoje - prastas metalas yra lengvesnis. Pasekmės - dažnai prasisukančios galvutės, lūžtantys varžtai ir pan.

Varžto padengimas apsauginiu sluoksniu. Praktiškai visi varžtai padengiami apsauginiu sluoksniu, kad nepradėtų rūdyti. Sausoms ar nelabai drėgnoms patalpoms skirti varžtai fosfatuojami - įkaitę iki tam tikro laipsnio, pamerkiami į specialią alyvą. Tuomet jie pasidengia apsauginiu sluoksniu ir įgyja tamsiai pilką spalvą. Tai gana brangi procedūra, todėl pigių varžtų gamintojai dažnai juos paprasčiausiai nudažo juoda spalva (tai galima patikrinti patrynus varžtą metaliniu daiktu - dažai paprasčiausiai nusitrina). Toks padengimas drėgmei neatsparus ir ilgainiui šis varžtas pradės rūdyti, juk net pačioj sausiausioj patalpoj yra tam tikras oro drėgnumas. Be to, sukant varžtą dažai nusitrina ir tos vietos tampa visiškai neatsparios drėgmei.

Drėgnoms patalpoms skirti varžtai cinkuojami. Prastų varžtų cinko sluoksnis plonesnis ir dirbant gali būti pažeistas, todėl tas vietas veiks korozija.

Sriegis. Iš prasto metalo pagaminto varžto sriegis yra netolygus, kraštai atšerpetoję, todėl jis blogiau atlieka savo funkciją. Be to, jeigu metalas minkštas, po kiek laiko, ypač jeigu konstrukcija bent kiek juda) apie sriegį atsiras laisvos erdvės ir detalės pradės judėti. Labiausiai tai juntama suveržus metalines konstrukcijas.

Galvutė. Geras varžtas užmovus ant atsuktuvo galvutės turi tvirtai laikytis - įranta padaroma labai tiksli ir centruota. Prastų varžtų ji būna laisva, nepakankamai gili, todėl gręžiant dažnai prasisuka. Be to, prastuose varžtuose ji dažnai būna ne per patį gaminio centrą, todėl labai nepatogu gręžti elektriniais gręžtuvais. Galvutė juda apskritimu ir virpina gręžtuvą. Dėl varžtų išdrožos netikslumų dažnai prasisuka arba lūžta elektrinių gręžtuvų antgaliai varžtams veržti.

Smaigalys. Kokybiškų varžtų visi smaigaliai būnavienodo aštrumo (nei per aštrūs, nei per buki), o prastomis staklėmis gamintų varžtų smaigaliai labai įvairūs: vieni - per buki ir negali pradurti metalo, kiti - per aštrūs ir bado rankas, drasko drabužius (jeigu laikomi kišenėse), pernelyg ilgi ir smailūs smaigaliai dažnai besukant nulūžta. Be to, ten, kur reikia gręžti į storesnį nei 0,9 mm metalą, iš minkštesnės nei priklauso medžiagos pagamintų varžtų susigadina labai daug. Smailūs savigrežių grąžteliai atšimpa, nepragręžia metalo ir tampa netinkami naudoti.

Taip pat skiriasi ir sriegio pradžia: prastuose varžtuose jis dažnai prasideda kiek toliau nuo smaigalio, taigi veržiant įrankį reikia labai spausti. Geras varžtas iš pat pradžių pradeda sriegtis į medžiagą.

"0max" varžtai turi išskirtinį žymėjimą: jei pamatytumėte gipskartonio plokštei tvirtinti skirtą savisriegį su įspausta raide T ant varžto galvutės, dėl jų kokybės ir patikimumo galite neabejoti, nes tai - "0max" bendrovės produkcija. Žemiau pateikiame pagrindinius varžtų tipus.

Gipskartonis - metalas. Savisriegis varžtas, skirtas gipskartonio plokštėms tvirtinti prie lakštinio metalo profilių, kurių storis - iki 0,9 mm. Varžto sriegis smulkus, smaigalys turi būti pakankamai aštrus, kad pradurtų metalą ir įsisriegtų. Svarbu nesupainioti su panašiu medžiui skirtu varžtu, kurio sriegis retesnis. Fosfatuoti; galvutės išdrožos dydis - PH2 (atsuktuvo antgalis turi būti toks pat).

Gipskartonis - metalas. Savigręžis varžtas, skirtas gipskartonio plokštėms tvirtinti prie lakštinio metalo profilių, kurių storis iki 2 mm. Varžto sriegis smulkus, smaigalyje išfrezuotas grąžtas prasigręžia reikiamo diametro skylę ir varžtas įsisriegia į metalą. Yra fosfatuotų ir drėgnoms patalpoms skirtų cinkuotų varžtų; galvutės išdrožos dydis - PH2.

Gipskartonis - medis. Savisriegis varžtas, skirtas gipskartonio plokštėms tvirtinti prie medinių paviršių. Skirtingai nei metalui skirto varžto, šio sriegis retesnis ir platesnis, kad tvirčiau įsitvirtintų į minkštesnę medžiagą, tokią kaip medis. Yra fosfatuotų ir geltonai cinkuotų varžtų; galvutės išdrožos dydis - PH2.

Metalas - metalas (kai varžto galvutę uždengia gipskartonio plokštė). Savisriegis varžtas su įpresuota poveržle, skirtas tvirtinti lakštinio metalo profiliams, kurių storis iki 0,9 mm, vieną su kitu. Galvutė turi būti kuo plokštesnė, kad gipskartonio plokštė geriau priglustų prie metalo karkaso. Statybininkai tarpusavyje šiuos varžtus dar vis vadina lyžke. Yra fosfatuotų ir drėgnoms patalpoms skirtų cinkuotų varžtų; galvutės išdrožos dydis - PH2 (atsuktuvo antgalis turi būti toks pat).

Metalas - metalas. Savigręžis varžtas su įpresuota poveržle ir grąžteliu, skirtas tvirtinti lakštinio metalo profiliams, kurių storis iki 2 mm, vieną su kitu. Yra fosfatuotų ir drėgnoms patalpoms skirtų cinkuotų varžtų; galvutės išdrožos dydis - PH2.

Metalas - metalas (kai prie varžto galvutės nesilies gipskartonio plokštė). Savisriegis varžtas, skirtas tvirtinti lakštinio metalo profiliams, kurių storis iki 0,9 mm, vieną su kitu. Statybininkai tarpusavyje šiuos varžtus dar vis vadina blakėmis. Svarbu, kad šio varžto galvutės apatinė dalis būtu su užkarpėlėmis, kurios neleidžia varžtui atsisukti. Kadangi visos konstrukcijos šiek tiek juda, ypač jeigu tai po medinėmis konstrukcijomis kabinamos lubos, paprasti varžtai atsilaisvina ir pradeda judėti visa konstrukcija, gipskartonio sandūrose atsiranda įtrūkimų. Pigių varžtų gamintojai užkarpėlių nedaro.

Metalas - metalas (kai prie varžto galvutės nesilies gipskartonio plokšte). Yra fosfatuotų ir cinkuotų varžtų; galvutės išdrožos dydis - PH2. Savigręžis varžtas, skirtas tvirtinti lakštinio metalo profiliams, kurių storis iki 2 mm, vieną su kitu.

Yra fosfatuotų ir cinkuotų varžtų; galvutės išdrožos dydis - PH2 (atsuktuvo antgalis turi būti toks pat).

UAB "0max Baltic" informacija
Plačiau: www.omax.lt

Įvertinkite šį straipsnį: